Viena iš vadovavimo kompetencijų yra rezultatų siekimas. Iš vadovų dažnai reikalaujama, kad jie veiktų ne savo, o savo darbuotojų rankomis. Kadangi vadovai paprastai būna labai atsakingi, motyvuoti ir orientuoti į veiksmą, jie dažnai nusivilia, kai nurodo kitiems, ką daryti, o šie to nedaro arba daro ne taip, kaip įsivaizdavo vadovas. Tokiais atvejai į darbuotojus pradedama žiūrėti kaip į neatsakingus ir neatskaitingus.
Kiek kartų esu girdėjusi vadovus sakant, kad „susitarėme, ką reikia padaryti, o komandos nariai vis tiek to nepadarė”.
Užduoties atlikimas ir apskritai bet kokio veiksmo atlikimas yra labai sudėtingas procesas, nebent jis jau yra rutininis ir jį atlikti reiškia pakartoti įprastus, žinomus veiksmus.
Kad galėtume atlikti užduotį ir už ją atsiskaityti, pirmiausia sau, o paskui ir kitiems, turime atitikti šiuos kriterijus:
„Tai, ką ketinu pasiekti (tikslas ir veiksmai), yra svarbu man ir kitiems. Toks pasiekimas turės teigiamas, naudingas pasekmes, o neveikimas turės labai nemalonias pasekmes”. Toks suvokimas turi stiprią motyvacinę galią. Sąmoningumas šiuo atveju skiriasi nuo išorinių balsų, kurie gali kelti grėsmę pažadui būti apdovanotiems.
„Veiksmas ir tikslas atitinka visas mano vertybes ir nesukelia man dilemos ar vertybinio konflikto”.
„Turiu gana aiškią viziją, kaip atrodys galutinis įgyvendinimas, ir labai aiškiai matau pirmąjį žingsnį, nes nuo jo prasideda kelionė. Dažnai tik žengęs pirmąjį žingsnį galėsiu suprasti, kokie yra antrasis, trečiasis ir kiti žingsniai.”
„Žinau, kad turiu vidinių ir išorinių resursų. Vidiniai resursai gali būti žinios, patirtis, tiesioginiai ir netiesioginiai įgūdžiai, tinkamos nuostatos, tinkama būsena ir pan. Išoriniai ištekliai gali būti kiti žmonės ir reikalingos pagalbinės priemonės (intelektinės ir fizinės).”
Matyti, jausti, matuoti pažangą. Natūralu, kad žvelgiame ne į pažangą, o į dar neįveiktą atstumą. Tačiau pažanga suteikia mums vilties, džiaugsmo, pasididžiavimo, energijos, kompetencijos jausmo, pasitikėjimo savimi ir “maitina” atkaklumą.
Teigiamos emocijos proceso metu (kuo daugiau žingsnių, sukeliančių teigiamas emocijas, tuo lengviau ir smagiau bus veikti).
„Sistema, kuri padeda lengviau prisiminti planą ir imtis naujų žingsnių šalia visų kitų žingsnių mano gyvenime. Pavyzdžiui, šiuo metu dalyvauju naujame projekte, į kurį įsitraukiau greta visų kitų dalykų, kuriuos darau (ir visi ankstesni kriterijai yra tenkinami), tačiau mano gyvenime šiam projektui nėra vietos. Todėl turiu pertvarkyti savo esamą sistemą taip, kad nauji veiksmai į ją organiškai įsilietų.”
Ar tai atrodo sudėtinga? Taip. Bet kai visi kriterijai yra tenkinami, na, gal ne tobulai, bet didele dalimi, tada veikti lengva.
Delegavimas – tai ne tik pavedimas ir pranešimas apie tai, ko tikimasi (beje, neretai komunikacija taip pat būna paviršutiniška, nes yra daug nepatikrintų prielaidų), bet ir visas procesas, padedantis darbuotojui įgyti aiškumo ir pajausti, kad jis gali ir nori tai daryti.