Šiais laikais beveik visi nori įgyti daugiau žinių. Atrodo, kad žinių turėjimas suteikia galios, pasitikėjimo savimi ir atveria kelią į sėkmę.
Žiniose nėra nieko blogo. Žinios yra labai svarbios, nes žinios yra žmonijos civilizacijos ir raidos rezultatas, kasdien formuojantis pasaulį tiek į gerąją, tiek į blogąją pusę. Prieiga prie žinių dar niekada nebuvo tokia paprasta kaip šiandien.
Svarstau šios temos niuansus.
Kas yra žinios?
Žinios – tai supratimas, įgytas per išsilavinimą, patirtį ar atradimus. Jos apima teorinį ar praktinį dalyko suvokimą ir yra pagrindas gilesnėms įžvalgoms ar išminčiai plėtoti.
Šis apibrėžimas mus veda prie kitų dviejų svarbių sąvokų: informacijos ir išminties.
Taigi, kas yra informacija?
Informacija – tai neapdoroti duomenys, kurie, apdoroti ir suprasti, tampa reikšmingi gavėjui. Ji sudaro žinių pagrindą. Informacija dažnai pateikiama kaip faktai, skaičiai ar instrukcijos, ir nors ji yra labai svarbi, kad būtų tikrai vertinga, ją reikia interpretuoti.
Yra skirtumas tarp informacijos apdorojimo ir jos įprasminimo. Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas gali neįtikėtinu greičiu apdoroti didžiulius informacijos kiekius, tačiau jis negali sukurti naujos, asmeninės prasmės. Prasmės kūrimui ir prasmės suvokimui reikia žmogiškosios patirties ir konteksto supratimo. Netgi toks paprastas žodis kaip „stalas“, priklausomai nuo situacijos, gali turėti daug reikšmių. Abstraktesnės sąvokos, tokios kaip „meilė“ ar „laisvė“, turi dar daugiau įvairių interpretacijų, pagrįstų asmenine patirtimi, kultūra ir vertybėmis.
O kas yra išmintis?
„Išmintis yra ne mokyklinio išsilavinimo, o visą gyvenimą trunkančių pastangų ją įgyti rezultatas.“ – Albertas Einšteinas
Išmintis – tai apgalvotas žinių taikymas, kurį formuoja patirtis ir gilus supratimas. Ji apima teisingą vertinimą, situacijų sudėtingumo suvokimą ir sprendimų priėmimą atsižvelgiant į platesnes pasekmes. Išmintis – tai daugiau nei tik žinios; ji reiškia, kad reikia matyti daugiau nei tik tai, kas vyksta iš karto, ir suprasti ilgalaikį veiksmų poveikį.
Intuicija taip pat vaidina svarbų vaidmenį išmintyje, nes ji vadovauja sprendimams, pagrįstiems giliu, dažnai pasąmoniniu, supratimu, gautu iš ankstesnės patirties. Ji padeda mums priimti išmintingus sprendimus net tada, kai vien logikos nepakanka.
Išminties negalima įgyti vien iš knygų ar kursų. Žmogus gali būti išprusęs, nebūdamas išmintingas, o išmintingas gali būti ir neturėdamas formalaus išsilavinimo ar prieigos prie informacijos. Idealiausias būdas – suderinti žinias ir išmintį. Kritinis mąstymas, apmąstymai ir prasmingi pokalbiai gali padėti informaciją paversti žiniomis, o galiausiai – išmintimi. Išmintis padeda giliau ir įžvalgiau naudotis turima informacija.
Kodėl verta tai apmąstyti?
„Išmintis – tai gebėjimas įveikti saviapgaulę, kad galėtum suvokti, kas yra svarbiausia, ir pagal tai gyventi.“ (John Vervaeke)
Daugelyje situacijų žmonės stengiasi būti originalūs, bet dažnai galiausiai tiesiog perpasakoja iš kitų girdėtą informaciją. Tai gali sukelti apgaviko sindromą ir mažą pasitikėjimą savimi, nes niekas negali turėti visos informacijos ar būti neginčijamas ekspertas. Keli pastarieji dešimtmečiai, ypač atsiradus naujiems socialiniams ir gamtos mokslams, parodė, kad žinios galioja tam tikrose paradigmose, bet gali būti lengvai diskredituojamos kitose.
Todėl, nors svarbu dalytis gerai ištirta ir patvirtinta informacija, lygiai taip pat svarbu dalytis išmintimi, kuri kyla iš gilių apmąstymų ir patirties. Juk išmintis padeda mums suprasti ir įžvelgti gyvenimo sudėtingumą.
