Anksčiau tyrinėjau daugiakalbystės reiškinį ir atradau, kad daugiakalbiai žmonės išvysto daugybę įsitikinimų sistemų ir sudėtingesnę tapatybę su daugiasluoksnėmis tapatybės dalimis. Šis suvokimas paskatino mane tyrinėti platesnes sąvokas, tokias kaip autentiškumas, tapatybės formavimasis ir savasties prigimtis.
Mokslininkai ir filosofai, tokie kaip Evanas Thompsonas, Thomas Metzingeris ir Rubenas Laukkonenas, nuodugniai tyrinėjo šias temas, siūlydami sutampančias perspektyvas. Pavyzdžiui, E. Thompsonas teigia, kad „aš” yra ne statiškas darinys, o dinamiškas procesas, atsirandantis dėl nuolatinės proto, kūno ir aplinkos sąveikos. Šį požiūrį papildo Danielio Siegelio (Daniel Siegel) proto kaip „energijos ir informacijos srautą reguliuojančio proceso” apibrėžimas, pabrėžiantis proto dinamines ir integracines funkcijas. Savo ruožtu sąmoningumo praktika šį reguliavimo procesą daro suvokiamesnį ir veiksmingesnį.
Laukkonenas išskiria tris savasties formas: naratyvinę savastį, kuri kuria vientisą mūsų gyvenimo istoriją; išgyvenančią savastį, kuri gyvena dabarties akimirką ir tiesiogiai įsitraukia į patirtį; ir liudijančią savastį, kuri mintis ir pojūčius stebi atsainiai. Jis teigia, kad kontempliatyvių praktikų metu žmonės gali patirti įprastinio „aš” (naratyvinio „aš”) susiskaidymą, o tai lemia suvokimo ir pažinimo pokyčius. Tai sutampa su Donaldo Hoffmano idėja apie smegenis kaip struktūrų atpažinimo organą, kuris kuria modelius, kad galėtų interpretuoti jutiminę informaciją ir numatyti ateitį. Tokios kontempliatyvios būsenos leidžia konstruoti ir integruoti naujus pasaulio ir savęs interpretacinius modelius.
Metzingeris siūlo papildomą požiūrį, teigdamas, kad „aš” yra vidinė reprezentacija – „fenomenalus savęs modelis”, kurį smegenys sukuria tam, kad organizuotų patirtį iš pirmojo asmens perspektyvos. Nors šis „aš” atrodo nuoseklus ir tikras, iš esmės tai yra iliuzija, kuri tarnauja praktiniams tikslams.
Atsižvelgdami į šiuos požiūrius, galime daryti išvadą, kad savęs suvokimas kyla iš dinamiškos patirties sąveikos, kurią formuoja tiek nesąmoningos sąlygos, tiek sąmoningas suvokimas. Lietuvos neurologas Kęstutis Skauminas pabrėžia dėmesio svarbą, teigdamas, kad smegenys registruoja ir teikia pirmenybę tam, į ką sutelkiame dėmesį. Pasitelkdami dėmesingumą galime sąmoningai nukreipti dėmesį į poveikius, kurie, kaip norime, mus formuoja, taip sudarydami sąlygas sąmoningai keistis ir augti.
Koučingas yra vienas iš tokių metodų, suteikiantis struktūruotą erdvę dėmesingumui ir giliems apmąstymams. Per apgalvotus ir tikslingus pokalbius koučingas kviečia asmenis sustoti, tyrinėti ir užmegzti ryšį su savo vidine patirtimi. Šie apmąstymų momentai dažnai sukelia naujų pirmojo asmens patirčių, todėl klientai gali įsitraukti į savo susikurtą savęs suvokimą ir sąmoningai jį keisti. Tai puikiai atspindi ICF koučingo apibrėžtis: „bendradarbiavimas su klientais mąstymo ir kūrybos procese, kuris įkvepia juos maksimaliai išnaudoti savo asmeninį ir profesinį potencialą”. Tai pabrėžia, kad koučingas yra kur kas daugiau nei tik į tikslą orientuotas procesas; tai yra gili pokalbio kelionė, kurios metu asmenys formuoja savo tapatybę, savastį, asmenybę ir charakterį, patirdami ilgalaikę transformaciją ir augimą.