Šiandien vaikščiodama radau sau kompanjonų ne tarp žmonių, o praeities pokalbių aiduose, kurie paskatino minčių srautą.
Kaip saviugda formuoja mūsų pasaulėžiūrą ir reakcijas
Išliekamoji koučingo vertė neapsiriboja tiesioginiais pokyčiais, sprendimų kūrimu ar net didesniu savęs pažinimu. Tikrasis jo nuopelnas slypi prigimtiame ir išugdytame gebėjime tyrinėti save. Bendraudami su kouču, klientai palaipsniui įsisavina šį koučingo metodą ir galiausiai išmoksta patys sau atikyti koučingą. Iš pradžių jie gali spėlioti, ko jų koučas galėtų paklausti, o paskui pereiti prie pauzių ir savo vidinių pasakojimų bei kliūčių nagrinėjimo. Šis į save nukreiptas tyrimas, nors ir skiriasi nuo išorinio, objektyvaus koučo užduodamų klausimų, yra nepaprastai vertingas pats savaime.
Šiuolaikiniame nuolat besikeičiančiame pasaulyje nei asmenybė, nei tapatybė nėra statiškos. Žmonės nuolat atsiduria besikeičiančiose aplinkybėse, o tai pabrėžia gebėjimo prisitaikyti svarbą. Gebėjimas kelti klausimus ir suprasti šią dinamiką dažnai yra svarbesnis nei pastovios žinios. Tyrimas skatina geriau suprasti tiek išorinę aplinką, tiek mūsų vidų, todėl bet kokioje situacijoje reaguojame ne taip reaktyviai ir adekvačiau. Šis procesas leidžia mums nuolat peržiūrėti istorijas ir konstrukcijas, kurios formuoja mūsų pasaulio ir mūsų vietos jame suvokimą.
Ši idėja susijusi su sudėtinga sąveika tarp smegenų (kvantiniuose moksluose vadinamos supainiota hierarchija), jų kognityvinių struktūrų, prisiminimų ir suvokimo. Kiekvienas jų daro įtaką kitam veiksniui, taip sukurdamas ciklą, kai suvokimas veikia pažintines struktūras ir atvirkščiai. Savęs tyrinėjimas pasitarnauja kaip įrankis, padedantis išnarplioti ir iš naujo supinti šiuos ryšius, skatinantis naujus, adaptyvesnius ir dinamiškesnius būdus suprasti sudėtingas sistemas mumyse ir aplink mus.
Taigi vidinis savęs tyrimas ir saviugda yra ne tik metodas, bet ir transformuojantis minčių apdorojimo būdas, viena veiksmingiausių priemonių, padedančių orientuotis mūsų mentaliniame viduje. Kartu su išoriniu koučingu jis praplečia mūsų perspektyvas, suteikdamas įvairiapusį ir platų požiūrį į tokią pat dinamišką tikrovę kaip ir pats gyvenimas. Ši vidinio ir išorinio koučingo integracija praturtina mūsų bendravimą su pasauliu, didina mūsų gebėjimą prisitaikyti ir augti nuolat kintančio sudėtingo gyvenimo akivaizdoje. Taikydami abu šiuos metodus, mes galime ne tik įveikti iššūkius, su kuriais susiduriame, bet ir sėkmingai veikti, nuolat tobulėti kaip asmenybės nenuspėjamame pasaulyje.
