Mokymasis ir pokyčiai iš esmės yra kūrybiniai procesai. Lotynų kalbos žodžio „kurti“ šaknis „creare ‚* reiškia ‘kurti“ arba „priversti augti“, o tai atspindi mokymosi, kaip dinamiškos ir praturtinančios patirties, esmę.
Savikūryba
Aristotelis pastebėjo, kad augalai yra saviorganizuojančios būtybės, o gyvūnai turi gebėjimą saviorganizuotis ir judėti savarankiškai, priimdami sąmoningus sprendimus ir tyrinėdami platesnes teritorijas. Tačiau žmonės turi unikalų gebėjimą peržengti šiuos gebėjimus ir judėti saviugdos link. Svarbu atskirti saviugdą nuo išorinių veiksnių, tokių kaip šeima, įmonės aplinka ar socialinė žiniasklaida, sąlygojamos saviugdos. Nors mokymasis vyksta apdorojant informaciją ir prisitaikant prie aplinkos, šį procesą dažnai lemia nesąmoningas pripažinimo ir saugumo poreikis, o ne sąmoningas pasirinkimas.
Mokymasis ir pokyčiai yra esminiai žmogaus augimo veiksniai. Šiandien gyvename epochoje, kurioje mokymasis yra galbūt kaip niekada svarbus išgyvenimui. Kartu jis tapo madingu užsiėmimu, todėl kartais kyla pavojus, kad jis gali pasirodyti beveik betikslis. Daugelis žmonių teigia, kad mokymasis jiems yra svarbus, ir šiuo įsitikinimu skatina savo motyvaciją darbe ir asmeniniame gyvenime. Jie užsirašo į kursus ir gali įgyti daug žinių. Tačiau dažnai pastebiu, kad mokymosi siekį silpnina saugumo troškimas ir priklausomybė nuo išorinio bei vidinio tikrumo ir stabilumo. Be to, mokytis dažnai siekiama kaip patenkinti naujovių troškimą arba pramogauti kasdienio gyvenimo rutinoje ir iššūkiuose.
Kas yra mokymasis?
Mokymasis – tai naujų žinių, įgūdžių ir elgesio įgijimas. Jis gali vykti tiek formalioje, tiek neformalioje aplinkoje ir yra asmeninio ir profesinio tobulėjimo pagrindas.
Kas yra tobulėjimas?
Tobulėjimas yra platesnis, nuolatinis procesas, skatinantis augimą ir paruošiantis asmenis būsimoms pareigoms. Jis dažnai apima kompetencijų ugdymą ir gebėjimų plėtimą siekiant naujų vaidmenų tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.
Šie procesai yra kūrybiški, nes leidžia asmenims geriau prisitaikyti ir kurti naujas galimybes.
Suaugusiųjų tobulėjime – ypač lyderystės ugdymo srityje, kurioje aš daug dirbu – tai vadiname horizontaliuoju tobulėjimu. Nors horizontalusis ugdymas didina veiklos efektyvumą, jis nebūtinai veda prie tikrai transformuojančio vadovavimo.
Kas yra transformacija?
Transformacija – tai gilus ir esminis formos, pobūdžio ar funkcijos pokytis. Ji pranoksta laipsniškus patobulinimus, keičia pagrindines mąstysenos nuostatas, vertybes ir elgseną giliai, charakterį lemiančiu lygmeniu. Kaip siūlė Platonas, šis procesas apima žvilgsnį į vidų, siekiant atrasti prigimtinį žinojimą ir tiesą. Tokiai transformacijai dažnai reikia neapsiriboti vien tik protiniu ir emociniu intelektu, kad būtų galima visapusiškai patirti sąmonės esmę ir grynosios būties prigimtį (apie tai plačiau papasakosiu ateityje).
Savo organizaciniame darbe šią sąvoką dažnai vadinu vertikalaus lyderystės vystymo sąvoka, pasiskolinta iš Nicko Petrie. Toks vystymasis keičia tai, kaip asmenys suvokia pasaulį ir bendrauja su juo. Jis apima vis sudėtingesnius supratimo lygmenis ir tikrą mąstysenos transformaciją, kuri reiškia, kad reikia kvestionuoti ir keisti įsitikinimų sistemas, formuojančias žmogaus tapatybę, vertybes ir paskirtį pasaulyje. Dėl to vertikalusis lyderystės ugdymas stiprina sisteminį mąstymą, nes lyderiai atpažįsta tarpusavio ryšius ir priklausomybę. Tai stiprina gebėjimą valdyti nuolat pasitaikančius gyvenimo paradoksus. Pasak daktaro Amito Gosvamio, ši saviugda yra vidinis fundamentalus kūrybiškumas, kuris dažnai lemia išorinį fundamentalų kūrybiškumą, įgalinantį tokius lyderius vykdyti kultūrines ir visuomenines permainas. Transformacija toli gražu neapsiriboja vien tik informacijos apdorojimu; joje pasireiškia žmogaus gebėjimas tyrinėti, keisti ir kurti prasmę. Kaip sužinojau iš patikimų šaltinių, joks dirbtinis intelektas dar nesugeba sukurti prasmės, kurios anksčiau nebuvo.
Ontologinė transformacija
Kaip siūlė Platonas, šis tyrimas susijęs su sąmonės, kvantinės tikrovės prigimties ir archetipų, formuojančių mūsų patirtį, tyrinėjimu (daugiau apie tai ateityje, nes tai yra mano doktorantūros tyrimo objektas). Šį procesą vadinu ontologine transformacija, kuri iš esmės formuoja mūsų būtį, tikslą ir visą patirtį, kurią vadiname gyvenimu.
Jis reiškia gilius suvokimo, vertybių ir savęs supratimo pokyčius. Jis peržengia paviršutiniškų pokyčių ribas ir paliečia universalias egzistencijos, tikslo ir tarpusavio ryšio temas. Tokia transformacija kviečia ir meta iššūkį lyderiams veikti giliai, su užuojauta ir įsipareigojimu visuotinėms vertybėms, pereinant nuo egoistinių tikslų prie holistinių perspektyvų, iš tiesų teikiant pirmenybę kolektyvinei gerovei, o ne asmeniniam pripažinimui ir įvaizdžio kūrimui.
Transformacija kaip kvantinis reiškinys
Galiausiai manau, kad transformacija yra kvantinis reiškinys, suteikiantis unikalių įžvalgų apie žmogaus potencialą.
Potencialas yra tai, kas galėtų būti – galimybės, laukiančios, kol bus pastebėtos ir įgyvendintos. Tai ne tik informacijos gavimas, bet ir prasmės apdorojimas bei egzistencijos transformavimas, o tai reiškia tokius kvantinius procesus kaip nutrūkstamumas, susipynimas ir kvantinių aspektų viršenybės suvokimas formuojant tikrovę.
Esminiai pokyčiai įvyksta sąmoningumo, ketinimų ir veiksmų sankirtoje.
Galutinis tikslas – išlaisvinti žmogaus potencialą ir patirti visavertiškesnį gyvenimą. Todėl man patinka gilus, transformuojantis koučingas, kuris per bendrakūrybinius ir filosofinius pokalbius palengvina tikrąjį savęs atradimą, kad būtų sukurti nauji buvimo būdai, skatinantys tiek horizontalų, tiek vertikalų augimą.
Apibendrinant galima pasakyti, kad mokymasis, tobulėjimas ir transformacija yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Jie yra keliai, vedantys į asmeninį ir organizacinį pasitenkinimą, ir keliai, leidžiantys ištirti, kas mums, kaip žmonėms, yra įmanoma. Priimdami kūrybinius procesus ir puoselėdami horizontalųjį ir vertikalųjį augimą išlaisviname potencialą ir praturtiname savo kolektyvinę gyvenimo patirtį, kuri peržengia ribas ir įkvepia naujiems buvimo būdams.